Globa ir įvaikinimas

Kas yra globa (rūpyba)?

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko.

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Esminio skirtumo tarp globėjo ir rūpintojo pareigų nėra. 

Globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globos (rūpybos) atveju tėvams išlieka tam tikros pareigos vaikams, pavyzdžiui, pareiga mokėti išlaikymą, taip pat teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami:

1.Asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką;

2.Ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.

Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti (rūpinti) be tėvų globos paliktą vaiką, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. 

Svarbu pažymėti, kad globėju (rūpintoju) negalėsite būti, jeigu:

1. neatitiksite nurodyto amžiaus;

2. esate pripažinti neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje;

3. nuo Jūsų buvo atskirtas vaikas;

4. Jūs jau buvote įtėviu (įmote) ir Jūsų tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad Jūs netinkamai atlikote savo pareigas arba Jūs buvote atskirtas nuo vaiko;

5. jeigu buvote nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų dėl netinkamo savo kaip globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo, globotinio (rūpintinio) teisių ir interesų apsaugos neužtikrinimo, dėl savo teisių naudojimo savanaudiškais tikslais.

Kas yra įvaikinimas?

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas – galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai – vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. 

Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.

Kas gali įvaikinti?

Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. 

Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. 

Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams. 

Amžius – pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.

Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui: 

* kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį; 

* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų); 

* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką; 

* kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai; 

* kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas. 

Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų. 

Sveikata – nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija). 

Teistumas – apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau – GIMK darbuotojai), įvertins surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra asmenybės, poreikių deriniai. GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.

Gyvenimo sąlygos – GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą).

Gaunamos pajamos – įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą. 

Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Vaiko kilmė – viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų – atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save – stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje (pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs – šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia). Savo kilmės žinojimas padės vaikui  užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį bei sukelti nepasitikėjimą Jumis.

Vaiko svečiavimasis

Laikinas svečiavimasis – pastovūs trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu su vaikų globos institucijoje augančiu vaiku. Vaikui, kurio ryšiai su šeima ir giminaičiais nutrūkę, tokia draugystė yra labai svarbi, nes vaikui yra skiriamas individualus dėmesys, jis gali svečiuotis šeimos aplinkoje ir matyti kitokį šeimos modelį, nei matė, augdamas su biologiniais tėvais. Laikinas svečiavimasis taip pat skatina vaiko pasitikėjimą kitais ir savimi, ugdo atsakomybės jausmą bei formuoja teigiamą savęs vertinimą. 
Socialinės globos įstaigos globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis pagal nuolat Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį principus, sąlygas ir tvarką nustato Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas.

  • Laikino svečiavimosi principai − vaiko interesų pirmenybė, jo nuomonės išklausymas, vaiko saugumo užtikrinimas ir jo poreikių tenkinimas. Laikinas svečiavimasis apima vaikų lankymą globos namuose, išvykas į gamtą, miestą, įvairius renginius, taip pat vaikui suteikiama galimybė savaitgalius, švenčių dienas ar atostogas praleisti tos šeimos (asmens) namuose.
  • Jeigu Jūs nuspręsite kviesti vaikų globos įstaigoje augantį vaiką svečiuotis į savo namus, turite žinoti, kad Jums nėra privaloma su juo praleisti kiekvieną savaitgalį. Svarbu susitarti su vaiku dėl tolimesnių susitikimų, pranešti, jei susitikti negalite, kad vaikas pasitikėtų Jumis, nesijaustų atstumtas ir nereikalingas. Sudarant sutartį su vaikų globos įstaiga, gali būti nurodomos konkrečios datos, kada ketinama priimti vaiką svečiuotis.
  • Priimti laikinai svečiuotis institucijoje globojamą (rūpinamą) vaiką gali rinktis asmenys, norintys padėti globos namuose augantiems vaikams turiningai praleisti laisvalaikį, užmegzti su jais draugystę ir palaikyti juos.
  • Taip pat priimti laikinai svečiuotis gali asmenys, kurie nėra tvirtai apsisprendę dėl įvaikinimo ar globos (rūpybos), pavyzdžiui, neturi pastovaus pajamų šaltinio, neturi vaikų auginimo patirties ar jau užaugino savo vaikus.
  • Svarbu žinoti, kad laikinai svečiuotis gali ne jaunesnis kaip 7 metų vaikas, augantis socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas išleidžiamas laikinai svečiuotis pas giminaičius arba siekiant neišskirti brolių ir seserų, bet ne jaunesnis kaip 3 metų.
  • Laikinai svečiuotis išleidžiami vyresni vaikai, kadangi tokio amžiaus vaikams jau galima paaiškinti laikino svečiavimosi taisykles. Mažesnis vaikas nesupras, kad jis negyvens nuolatos su asmeniu, kuris priima jį laikinai svečiuotis, jog asmuo netaps jo šeima, o bus tiesiog draugas.

Daugiau informacijos : http://vaikoteises.lt/

Accessibility by WAH